VILNIAUS „ŽAROS" GIMNAZIJOS
MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMO TVARKA

 I. BENDROJI DALIS

1. Vilniaus „Žaros" gimnazijos mokinių pažangos ir pasiekimų tvarką sudaro:
1.1. 1–4 klasių mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas.
1.2. 5–8 klasių mokinių pasiekimų vertinimas.
II-IV gimn. klasių mokinių pasiekimų vertinimas
1.3. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, pažangos ir pasiekimų vertinimas.
1.4. Mokinių mokymosi pažangos ir pasiekimų fiksavimas.
1.5. Informavimas apie mokinių pasiekimus ir vertinimą.
1.6. Mokinių pažangos ir pasiekimų įvairių mokomųjų dalykų pamokose vertinimo kriterijai.
1.7. Baigiamosios nuostatos.
2. Vertinimo tvarką reglamentuojantys dokumentai:
2.1. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas (Žin., 2003, Nr. 63-2853).
2.2. Bendrojo lavinimo ugdymo turinio formavimo, vertinimo, atnaujinimo ir diegimo strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. ISAK- 970 (Žin., 2007, Nr. 63-2440).
2.3. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK-256 (Žin., 2004, Nr. 35-1150).
2.4. Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 (Žin., 2008, 99-3848).
2.5. 2011-2013 metų pradinio ugdymo programos bendrojo ugdymo planas (Žin., 2011, 71-3449).
2.6. 2011-2013 metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrieji ugdymo planai (Žin., 2011, 74-3561).
3. Tvarkoje vartojamos šios sąvokos:
Vertinimas – nuolatinis informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir pasiekimus kaupimo, interpretavimo ir apibendrinimo procesas;
Įvertinimas – vertinimo proceso rezultatas, konkretus sprendimas apie mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą;
Įsivertinimas – paties mokinio daromi sprendimai apie daromą pažangą bei pasiekimus.
Vertinimo informacija – įvairiais būdais iš įvairių šaltinių surinkta informacija apie mokinio mokymosi patirtį, jo pasiekimus ir daromą pažangą (žinias ir supratimą, gebėjimus, nuostatas).
Individualios pažangos (idiografinis) vertinimas – vertinimo principas, pagal kurį lyginant dabartinius mokinio pasiekimus su ankstesniaisiais stebima ir vertinama daroma pažanga.
Vertinimo kriterijai – išsilavinimo standartus atitinkantys, individualiose mokytojų vertinimo metodikose numatyti užduočių atlikimo kriterijai, atitinkantys IS.
Kontrolinis darbas – ne mažesnės kaip 30 minučių trukmės savarankiškas, projektinis, kūrybinis, laboratorinis ar kitoks raštu atliekamas ir įvertinamas darbas, skirtas patikrinti, kaip mokiniai išmoko tam tikrą dalyko programos dalį.
3.1.Vertinimo tipai (klasifikuojami pagal vertinimo paskirtį):
Diagnostinis vertinimas – vertinimas, kuriuo naudojamasi siekiant išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą baigus temą ar kurso dalį, kad būtų galima numatyti tolesnio mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant sunkumus.
Formuojamasis vertinimas – nuolatinis vertinimas ugdymo proceso metu, kuriuo siekiama operatyviai suteikti detalią informaciją apie tolesnio mokinio mokymosi bei tobulėjimo galimybes, numatant mokymosi perspektyvą, pastiprinant daromą pažangą. Formuojamasis vertinimas skatina mokinius mokytis analizuoti esamus pasiekimus ar mokymosi spragas, sudaro galimybes mokiniams ir mokytojams geranoriškai bendradarbiauti.
Apibendrinamasis vertinimas – vertinimas, naudojamas baigus programą. Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Norminis vertinimas – vertinimas, kuris sudaro galimybes palyginti mokinių pasiekimus, taikomas per egzaminus.
Kriterinis vertinimas – vertinimas, kurio pagrindas - tam tikri kriterijai (pvz., standartai), su kuriais lyginami mokinio pasiekimai.
3.2.Vertinimo būdai (klasifikuojama pagal vertinimo bei įvertinimo pobūdį):
Formalusis vertinimas – vertinimas, kai skiriamos tam tikro formato užduotys, numatomas joms atlikti reikalingas laikas, užduotys įvertinamos formaliais kriterijais, įvertinimas fiksuojamas.
Neformalusis vertinimas – vertinimas, kuris vyksta nuolat: stebint, susidarant nuomonę, kalbantis, diskutuojant. Įvertinimas fiksuojamas mokytojo pasirinkta forma (ženklais, simboliais, individualiomis pastabomis ir kt).
Kaupiamasis vertinimas – tai informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir pasiekimus kaupimas.
4. Vertinimo paskirtis.
4.1. Mokiniui vertinimas padeda pažinti save, suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, įvertinti savo pasiekimų lygmenį, kelti mokymosi tikslus.
4.2. Mokytojui vertinimas padeda įžvelgti mokinio mokymosi galimybes, nustatyti problemas ir spragas, diferencijuoti ir individualizuoti darbą, parengti ugdymo turinį, parinkti tinkamus mokymo ir mokymosi metodus.
4.3. Tėvams vertinimas suteikia informaciją apie vaiko mokymąsi, gerina ryšius tarp vaiko, tėvų ir mokyklos.
4.4. Mokyklai vertinimas leidžia nustatyti savo darbo kokybę, planuoti ugdymo turinį ir procesą, suteikti pagalbą, atitinkančią mokinių poreikius.
5. Vertinimo tikslai.
5.1. Padėti mokiniui bręsti kaip asmenybei.
5.2. Padėti mokiniui mokytis, kelti mokymosi motyvaciją.
5.3. Pateikti informaciją apie mokinio mokymosi rezultatus, patirtį, pasiekimus, pažangą.
5.4. Nustatyti mokytojo, mokyklos darbo sėkmę ir priimti pagrįstus sprendimus.
6. Vertinimo nuostatos ir principai.
6.1.Vertinimo nuostatos:
6.1.1.vertinimas grindžiamas amžiaus tarpsniais, psichologiniais ypatumais, individualiais mokinio poreikiais.
6.1.2. vertinama tai, kas buvo numatyta pasiekti ugdymo procese: mokinių žinios, jų taikymas, dalyko gebėjimai, įgūdžiai, pastangos, asmeninė pažanga, bendrieji gebėjimai.
6.2. Vertinimo principai:
6.2.1. tikslingumo (vertinimo metodai atitinka mokymosi turinį).
6.2.2. atvirumo ir skaidrumo (su mokiniais tariamasi dėl (į)vertinimo formų, laiko, aiškūs vertinimo kriterijai).
6.2.3. objektyvumo (siekiama kuo didesnio vertinimo patikimumo, remiamasi standartais).
6.2.4.informatyvumo (vertinimo informacija aiški, išsami, savalaikė, nurodoma tai, ką mokinys jau išmoko, kur yra spragos, kaip jas ištaisyti).
7. Vertinimo objektai:
7.1. Vertinimo objektus apibrėžia Pradinio ir pagrindinio ,bei vidurinio ugdymo bendrosiose programose iškelti ugdymo tikslai, uždaviniai, nurodytos ugdomos kompetencijos, mokinių pasiekimai ir ugdymo gairės.
7.2. Vertinama mokinių daroma pažanga, pasiekimai ir pastangos, atsižvelgiant į jų individualius gebėjimus.
8. Vertinimo planavimo dalys:
8.1. Vertinimas mokant ir mokantis.
8.2. Vertinimo informacijos analizė, apibendrinimas ir fiksavimas.
8.3. Informavimas ir komentavimas.
8.4. Ugdymo proceso vertinimas ir koregavimas.
9. Vertinimo dalyviai ir jų vaidmuo:
9.1. Mokiniai kartu su mokytoju aptaria numatomus mokymosi pasiekimus, užduotis bei vertinimo kriterijus, nagrinėja vertinimo informaciją. Mokytojo padedami, jie mokosi vertinti ir įsivertinti savo pasiekimus bei pažangą. Atsižvelgdami į savo mokymosi sėkmę, planuoja tolesnį mokymąsi, kelia sau ateities planus.
9.2. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) gauna aiškią, laiku pateikiamą informaciją apie vaiko mokymąsi, pažangą bei pasiekimus, mokymosi spragas ir reikiamą pagalbą. Jiems teikiama informacija apie vertinimo kriterijus, procedūras ir tvarką, išsilavinimo standartų bei pasiekimų patikrinimo paskirtį.
9.3. Mokytojai:
9.3.1. pagal pasirinktą būdą planuoja ir atlieka mokinių pažangos bei pasiekimų vertinimą ugdymo procese;
9.3.2. apibendrina ir įvertina mokinio pasiekimus;
9.3.3. mokyklos numatyta tvarka fiksuoja vertinimo informaciją;
9.3.4. informuoja mokinius, jų tėvus, kitus mokytojus, mokyklos vadovus apie mokinių mokymąsi, pasiekimus ir spragas;
9.3.5. remdamiesi vertinimo informacija, analizuoja ir koreguoja mokinių mokymą ir mokymąsi;
9.3.6. rūpinasi, kad mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų, būtų laiku suteikiama reikiama pagalba;
9.3.7. derina tarp savęs mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo metodikas.
9.4. Gimnazijos vadovai:
9.4.1. nustato bendrą mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo informacijos rinkimo, fiksavimo bei panaudojimo tvarką;
9.4.2. užtikrina vertinimo metodikų dermę pereinant iš klasės į klasę, iš vienos ugdymo pakopos į kitą.

 II. 1–4 KLASIŲ MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

10. Mokiniams, besimokantiems pagal pradinio ugdymo programą, pažanga ir pasiekimai pažymiais nevertinami, taip pat nenaudojami pažymių pakaitai (raidės, ženklai, simboliai, ir pan.).
10.1 Pažangai ir pasiekimams vertinti taikomas Individualios pažangos (idiografinis), formuojamasis (žodžiu ir raštu), diagnostinis ir apibendrinamasis vertinimas:
10.1.1. formuojamasis vertinimas nesiejamas su pažymiu, tai nuolatinis mokinio vertinimas ugdymo proceso metu, stebint jo darbą, individualiai aptariant daromą pažangą, formuluojant pozityvius, skatinančius komentarus po mokinių atliktais darbais;
10.1.2. diagnostinis vertinimas pagal iš anksto aptartus su mokiniais vertinimo kriterijus taikomas tam tikro ugdymo(si) etapo (temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje, siekiant išsiaiškinti esamą situaciją, tolesnio mokymosi galimybes, nustatyti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą, numatyti tolesnio mokymosi galimybes;
10.1.3. atsižvelgiant į tai, kas norima įvertinti (vertinimo tikslą), gali būti taikomi įvairūs diagnostinio vertinimo metodai: praktinės, kūrybinės užduotys, kontroliniai, projektiniai darbai, testai. Per dieną neturėtų būti atliekamas daugiau nei vienas diagnostinis darbas;
10.2. Apibendrinamasis vertinimas taikomas ugdymo etapo ir pradinio ugdymo programos pabaigoje. Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio pasiekimus pusmečio, metų, programos pabaigoje.

 III. 5–8, I-II GIMN. KLASIŲ MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

11. Vertinimo planavimas.
11.1. Planuojant mokinių, pradedančių mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą, pažangos ir pasiekimų vertinimą atsižvelgiama į pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo apraše pateiktą informaciją.
11.2.Vertinimas planuojamas kartu su ugdymo procesu.
11.2.1. mokytojas, planuodamas kiekvieną mokymo ir mokymosi etapą (temą, pamoką), formuluoja tikslus, aiškius mokymosi uždavinius, vertinimo kriterijus ir rodiklius.
11.2.2. mokytojas ir mokiniai prieš pradėdami mokytis (atitinkamai kursą, temą, pamokos temą) susitaria, ką jie turi pasiekti, kada, kas ir kaip bus vertinama.
11.3. Metodinėse grupėse aptariamos ir suderinamos dalyko vertinimo tvarkos, sudarytos pagal mokinių amžiaus grupes ar mokymosi pakopas.
12. Vertinimas mokant.
12.1.Ugdymo procese naudojami vertinimo tipai: formuojamasis, diagnostinis, kaupiamasis, apibendrinamasis vertinimas.
12.1.1 ugdymo procese vyrauja mokytis padedantis vertinimas – formuojamasis vertinimas, kuris rodo, ką konkrečiai mokiniai geba, yra pasiekę ir ko dar turi pasiekti ar tobulinti, mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys įsivertinti.
12.2. Mokinių pasiekimų patikrinimas diagnostikos tikslais vykdomas reguliariai, kaip to reikalauja dalyko mokymosi logika ir mokyklos susitarimai: mokiniai atlieka kontrolinius darbus ar kitas apibendrinamąsias užduotis, kurios rodo tam tikro laikotarpio pasiekimus, yra įvertinamos sutartine forma (pažymiais ar kaupiamaisiais balais ir kt.). Atliekant diagnostinį vertinimą atsižvelgiama į formuojamojo vertinimo metu surinktą informaciją. Diagnostinio vertinimo informacija panaudojama analizuojant mokinių pažangą ir poreikius, keliant tolesnius mokymo ir mokymosi tikslus.
12.3. Mokinių, besimokančių pagal pagrindinio ugdymo programas, pasiekimams vertinti taikoma 10 balų vertinimo sistema:
10 (puikiai) – mokinys puikiai žino teoriją ir geba ją taikyti praktikoje, kūrybiškai atlieka sudėtingas užduotis, pagrindžia savo nuomonę, drąsiai ir aiškiai dėsto mintis, geba analizuoti, vertinti ir įsivertinti, diskutuoti, improvizuoti, siūlo naujas idėjas, vadovauja, prognozuoja būsimus rezultatus;
9 (labai gerai) – labai gerai žino teoriją ir geba taikyti ją praktikoje, siekia aukštesniojo pasiekimų lygio žinių. Drąsiai ir aiškiai dėsto mintis, klausia ir pagrindžia savo atsakymus, daro išvadas, vertina, siūlo naujas idėjas;
8 (gerai) – gerai žino teorinę medžiagą, geba įrodyti, paaiškinti, panaudoti. Atliekant užduotis pasitaiko nedidelių klaidų. Moka palyginti, interpretuoti, išsamiai atsako į klausimus; imasi iniciatyvos, organizuoja;
7 (pakankamai gerai) – pakankamai gerai žino teorinę medžiagą, geba nurodyti, paaiškinti, atlikti. Žinios nėra labai išsamios, atsakinėjant pasitaiko netikslumų, ne visada pagrindžiami atsakymai, atliekant užduotis daroma klaidų. Moka atsiskaityti, pasirinkti, paruošti;
6 (patenkinamai) – teorinėse žiniose yra spragų, sunkiai jas sekasi taikyti praktikoje. Žinios iš esmės (su kai kuriais trūkumais) atitinka patenkinamą pasiekimų lygį, tačiau yra fragmentiškos, atsakinėjant ir atliekant užduotis pasitaiko trūkumų; geba atpažinti, apibrėžti, išskirti;
5 (pakankamai patenkinamai) - žinios viršija minimalų lygį, atsakinėjant netaisyklingai formuluojamos ir taikomos sąvokos, užduotys atliekamos skubotai, paviršutiniškai, daroma nemažai klaidų; geba pakartoti, atskirti, atgaminti;
4 (silpnai) – žinios atitinka minimalius reikalavimus, jų taikymas praktikoje minimalus; geba paminėti, pavadinti, pastebėti;
3 (blogai) – žinios neatitinka minimalių reikalavimų, užduotis atlieka epizodiškai; nesugeba pakartoti, atlikti;
2 (labai blogai) – dalyko žinios labai blogos, neatlieka elementarių užduočių;
1 (visai blogai) – dalyko žinių visiškai neturi, atsisako atsakinėti ir dirbti klasėje, neatlieka užduočių.
12.4. Pažymiais nevertinami dorinio ugdymo, žmogaus saugos, pilietinės visuomenės pagrindų, kūno kultūros mokinių pasiekimai; įrašoma „įskaityta" arba „neįskaityta". Įrašas „atleista" įrašomas, jeigu mokinys atleistas pagal gydytojo rekomendaciją ir mokyklos direktoriaus įsakymą.
12.5. Mokinių, kurie mokosi dalykų modulių, pasiekimai vertinami įskaita.
12.6. Adaptacinio periodo (rugsėjo mėn.) metu 5 klasių mokiniams nerašomi neigiami pažymiai, mokinių pasiekimai kontroliniais darbais netikrinami. Norėdamas išsiaiškinti mokinių ugdymo(si) pasiekimus, mokytojas taiko individualius mokinių pažinimo metodus.
12.7. 5–10 klasių mokiniams pažymius įrašo dėstantis mokytojas, klasės vadovas kiekvieną mėnesį įrašus patikrina ir patvirtina parašu.
12.8. Mokytojų metodiniams būreliams susitarus, mokinių žinios ir pasiekimai vertinami kreditais : + (pliusais) ir – (minusais), „mažaisiais" pažymiais, kitais kaupiamojo vertinimo būdais, kurie trimestro pabaigoje konvertuojami į pažymius.
12.9. Mokiniai vertinami bendrais mokomojo dalyko mokytojų nustatytais vertinimo kriterijais, mokytojo ir mokinių susitarimu.
12.10. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas ugdymo procese grindžiamas jų mokymosi eigos stebėjimu. Laiku teikiama informacija (komentarai žodžiu ir raštu) apie tai, kas padaryta gerai, ką reikia patobulinti, kaip tai atlikti, kad būtų pasiekti mokymosi uždaviniai pagal sutartus kriterijus.

IV. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ,
PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

13. 5–10 klasių mokinių, kurie mokosi pagal pritaikytą bendrojo ugdymo programą, mokymosi pažanga ir pasiekimai vertinami pagal šioje programoje numatytus pasiekimus.
14 Mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, vertinami 10 balų sistema:
14.1.vertinami už aiškiai pateiktas, konkrečias, pagal gebėjimus skirtas užduotis;
14.2. už neatliktas užduotis nerašomas nepatenkinamas pažymys, išskyrus atvejus, kai mokinys, supratęs užduotis, neatlieka jų piktybiškai;
14.3. neatlikus užduoties, suteikiama galimybė ją atlikti pakartotinai;
14.4. užduoties nesupratus, mokiniui suteikiama konsultacija ir tik po to vertinama;
14.5. vesdamas nepatenkinamą trimestro (metinį) pažymį 5–8, I-II gimn. klasių mokiniui mokytojas konsultuojasi su mokyklos vaiko gerovės komisija;
14.6. individualios ugdymo programos (plano) mokinių trimestro (metiniai) pasiekimai neigiamais pažymiais nevertinami, išskyrus ypatingus atvejus, kai mokinys praleidinėja pamokas, nesimoko ir neatlieka užduočių;
14.7. vesdamas nepatenkinamą trimestro (metinį) pažymį mokytojas konsultuojasi su mokyklos vaiko gerovės komisija.
15. Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, ugdomų pagal pradinio ugdymo individualizuotą programą padaryta arba nepadaryta pažanga fiksuojama atitinkamoje Elektroninio dienyno skiltyje, įrašant „p. p." arba „n. p.".

16. Baigus pradinio ugdymo programą, klasės mokytojas, taikydamas apibendrinamąjį vertinimą, rengia pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo aprašą.

 V. MOKINIŲ MOKYMOSI PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ FIKSAVIMAS

17. Pradinių klasių mokinių mokymosi pažangos ir pasiekimų fiksavimas.
17.1. Mokinių pasiekimai fiksuojami e-dienyne, mokytojų užrašuose, komentarais sąsiuviniuose.
17.2. Ugdymo procese mokiniui nuolat teikiama informacija apie jo mokymosi eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes (dažniausiai žodžiu, o esant reikalui fiksuojama raštu, t.y. parašant skatinančius komentarus po mokinių atliktais darbais);
17.3. Diagnostinė informacija apie mokymosi rezultatus (kontrolinių, testų, ir kitų užduočių atlikimo) mokiniams ir tėvams (globėjams) teikiama trumpais komentarais, lygiai nenurodomi, taip pat nenaudojami pažymių pakaitai (raidės, ženklai, simboliai, ir pan.);
17.4. Pusmečio mokinių pasiekimai apibendrinami vertinant mokinio per pusmetį padarytą pažangą, orientuojantis į Bendrojoje programoje aprašytus mokinių pasiekimų lygių požymius ir įrašomi:
17.4.1. pradinio ugdymo e-dienyne (toliau – dienynas), išleistame vadovaujantis Pradinio ugdymo dienyno forma, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. ISAK-3328 (Žin., 2008, Nr. 146-5879):
17.4.2. klasės mokinių mokymosi pažangos ir pasiekimų ataskaitos suvestinės atitinkamose skiltyse įrašomas ugdymo dalykų apibendrintas mokinio pasiekimų lygis (patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas";
17.4.3. dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamose dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba nepadaryta pažanga: „p.p" arba „n.p";
17.4.4. specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, ugdomų pagal pritaikytą programą ir nesiekiančių įgyti pradinio ugdymo išsilavinimo, bei specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių padaryta arba nepadaryta pažanga fiksuojama atitinkamoje Dienyno skiltyje, įrašant „ p.p." arba „n.p.";
17.5. Mokinių pasiekimai fiksuojami lygmenimis, remiantis Bendrosiose programose išvardintais mokinių žinių, supratimo, gebėjimų ir nuostatų vertinimo rodikliais:

Lygmenys
Pasiekimai
Patenkinamas
Pagrindinis
Aukštesnysis
Žinios ir supratimas
Mokiniai parodo, kad yra girdėję pagrindines sąvokas.
Mokiniai paaiškina pagrindines sąvokas, pritaiko analogiškose situacijose.
Mokiniai laisvai operuoja pagrindinėmis sąvokomis, pritaiko naujose situacijose.
Gebėjimai
Mokytojo padedami mokiniai kelia klausimus ir bando ieškoti atsakymų.
Mokiniai, dirbdami grupėmis formuoja problemas, planuoja veiklas joms išspręsti.
Mokiniai savarankiškai formuluoja problemas, pasirenka ir planuoja veiklas joms išspręsti.
Nuostatos
Kartais stengiasi atlikti užduotis, tolerantiškai išklausyti klasės draugų nuomonę apie atliktus darbus.
Stengiasi aktyviai dalyvauti mokymo(si) procese, teigiamai, argumentuojant vertinti savo ir kitų atliktus darbus.
Noriai mokosi. Domisi atliekama veikla. Nori aktyviai dalyvauti mokymo(si) procese, pasitiki savo jėgomis, atliekant įvairias užduotis. Visada noriai padeda kitiems.

17.6. Baigus pradinio ugdymo programą, klasės mokytojas, taikydamas apibendrinamąjį vertinimą, rengia pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo aprašą, kurį pasirašo gimnazijos direktorius. Aprašas perduodamas mokyklai, kurioje mokinys mokysis pagal pagrindinio ugdymo programą.
18. 5-8, I-II gimn. klasių mokinių pasiekimų fiksavimas.
18.1. Mokinių pasiekimai fiksuojami 1–10 balais e-dienyne.
18.2. Trimestrų ir metiniai mokinių įvertinimai fiksuojami pažangumo suvestinėse.
18.3. Adaptaciniu laikotarpiu (rugsėjo mėnesį) 5 klasių mokiniams nerašomi neigiami pažymiai, mokinių pasiekimai kontroliniais darbais netikrinami.
18.4. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių pasiekimai kūno kultūros pamokoje fiksuojami įrašu „įskaityta" arba „neįskaityta".
18.5. Mokinių pasiekimai pažymiu fiksuojami mokantis muzikos, dailės, technologijų, ekonomikos.
18.6. Pažymiai nerašomi dorinio ugdymo, žmogaus saugos, pilietinės visuomenės pagrindų, kūno kultūros pasiekimams fiksuoti; įrašoma „įskaityta" arba „neįskaityta". Įrašas „atleista" įrašomas, jeigu mokinys atleistas pagal gydytojo rekomendaciją ir mokyklos direktoriaus įsakymą.

VI. INFORMAVIMAS APIE PASIEKIMUS IR VERTINIMĄ.

 19. Mokslo metų pradžioje dalykų mokytojai su mokiniais aptaria bendrąją mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarką, dalyko vertinimo metodiką, o kiekvienos pamokos pradžioje – ir konkrečius mokymosi uždavinius, užduotis, vertinimo kriterijus, atsiskaitymo laiką.
19.1. Mokantis temą, mokytojas informuoja mokinius apie jų padarytą pažangą.
19.2. Vertinimo informacija pateikiama žodžiu ar raštu mokiniams, tėvams, kitiems mokytojams, mokyklos administracijai.
19.3. 5–8, I-II gimn. klasių mokiniams pažymius įrašo dėstantis mokytojas, klasės vadovas ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį, įrašus patikrina ir patvirtina parašu.
19.4. Pradinių klasių mokinių vertinimo informacija, kaupiama darbų aplanke, pasiekimų knygelėje, mokytojo užrašuose ir kiekvieną mėnesį įrašais ir trumpais komentarais pateikiama tėvams (ką išmoko, kas nepavyko, ką reikia daryti, kad rezultatas būtų geresnis).
19.5. 1–II klasių auklėtojai ne rečiau kaip 2 kartus per metus organizuoja tėvų susirinkimus, esant reikalui, kviečia į juos dalykų mokytojus.
19.6. Apie mokinių mokymosi pasiekimus mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) informuojami mokytojų tarybos nustatyta bendradarbiavimo su mokinių tėvais tvarka:
19.6.1. prieš dvi savaites iki trimestro pabaigos 5–8, I-II gimn. klasių mokiniams išvedami signaliniai trimestrai.
19.6.2. kitos tėvų informavimo apie mokinių pasiekimus formos yra: tėvų švietimas, susirinkimai, individualūs pokalbiai su mokiniu ir jo tėvais, atvirų durų dienos, susirašinėjimas, lankymasis namuose, anketiniai tyrimai, kt.
19.6.3. esant ypatingiems atvejams, tėvus kuo skubiau informuoja klasės vadovas, dalyko mokytojas ar mokyklos administracija telefonu, elektroniniu paštu.

VII. MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ ĮVAIRIŲ MOKOMŲJŲ DALYKŲ PAMOKOSE VERTINIMO KRITERIJAI

20. Mokinių pasiekimų vertinimo tvarka lietuvių kalbos pamokose.
20.1. Vertinimo periodiškumas: formuojamuoju vertinimu vertina kiekvieną pamoką. Pažymiu vertinama – baigus temą, skyrių, už rašto darbus, už atsakinėjimą žodžiu.
20.2. Savarankiški, kontroliniai ir kūrybiniai darbai vertinami pažymiais.
20.3. Vidutiniškai 5–8, I-II gimn. klasių mokinys per trimestrą gauna 8–10 pažymių:
3 – už kontrolinius darbus (teksto suvokimo, kalbos normų laikymosi užduotys),
3 – už kalbėjimo užduotis,
2 – už kūrybines rašymo užduotis (rašinius, straipsnius, laiškus, atsiliepimus ir kt.),
2 – už namų darbus, aktyvumą pamokose ir kituose dalyko renginiuose.
20.4. I pusmetį kiekvienas 5 klasės mokinys gauna vidutiniškai 5 pažymius:
2 – už kontrolinius darbus (teksto suvokimo, kalbos normų laikymosi užduotys),
1 – už kalbėjimo užduotis,
1 – už kūrybines rašymo užduotis (rašinius, straipsnius, laiškus, atsiliepimus ir kt.),
1 – už namų darbus, aktyvumą pamokose ir kituose dalyko renginiuose.
20.5. Už namų ar kitus mažesnės apimties darbus, aktyvumą pamokoje, dalyvavimą konkursuose, olimpiadose, projektuose ir kt. taikomas kaupiamasis vertinimas sutartiniais simboliais, kreditais arba pažymiais. Apibendrintas pažymys rašomas surinkus 10 simbolių ar mažiau, jei mokinys pageidauja.
21. Mokinių pasiekimų vertinimo tvarka pirmosios užsienio kalbos (anglų) pamokose.
21.1. Vertinimo periodiškumas: mokiniai įvertinami pažymiais iš kiekvienos temos. Mokinių anglų kalbos pasiekimai vertinami už monologą (pasakojimą), dialogą, rašytinio teksto suvokimą, klausymą ir rašymo užduotis
21.2. Visi mokiniai per pusmetį gauna ne mažiau nei 6 pažymius.
21.3. Kaupiamasis vertinimas taikomas už namų darbų atlikimą ir aktyvų dalyvavimą pamokose, konkursuose, olimpiadose ir kt. dalyko renginiuose. Kaupiamojo vertinimo pažymys gali būti išvedamas iš 10 sukauptų simbolių arba iš 3 dalinių pažymių.
22. Mokinių pasiekimų vertinimo tvarka antrosios užsienio kalbos (vokiečių/rusų) pamokose.
22.1. 6 klasių mokinių antrosios užsienio kalbos pasiekimai vertinami už raidyno įsisavinimą, žodyninius diktantus, skaitymo techniką, darbą su tekstais, dialogus, monologus, kalbos vartosenos užduotis.
7–8 klasių mokiniai pažymiais vertinami už monologus, dialogus, rašymo, skaitymo bei kalbos vartosenos užduotis.
22.2. Vertinimo periodiškumas: mokiniai įvertinami pažymiais iš kiekvienos temos (6–10 pamokų ciklas). Kiekvienas mokinys per trimestrą gauna įvertinimą iš visų keturių kalbinės veiklos rūšių (kalbėjimo, klausomo bei skaitomo teksto supratimo, rašymo).
22.3. Kaupiamasis vertinimas taikomas už namų darbų atlikimą ir aktyvų dalyvavimą pamokose, už dalyvavimą įvairiuose projektuose, konkursuose, šventėse.
22.4. Visi mokiniai per trimestrą gauna vidutiniškai po 4 pažymius:
1 – už kalbėjimą,
2 – už klausomo teksto supratimą,
3 – už skaitomo teksto supratimą,
4 – už rašymą,
5 – už namų darbų atlikimą,
6 – už aktyvumą pamokose.
23. Mokinių pasiekimų vertinimo tvarka istorijos ir pilietiškumo pagrindų pamokose.
23.1. Mokiniai vertinami užbaigus kiekvieną skyrių: rašomi kontroliniai darbai (duomenų interpretavimas, testai, istorinių šaltinių, žemėlapių analizavimas), atlikus kūrybinius darbus, apklausus žodžiu ar raštu, už projektinę veiklą, dalyvavimą olimpiadose, konkursuose, konferencijose.
23.2. Mokiniai per trimestrą gauna vidutiniškai po 3/4 pažymius.
23.3. Kaupiamasis vertinimas taikomas už namų darbų atlikimą ir aktyvų dalyvavimą pamokose, už dalyvavimą įvairiuose projektuose, konkursuose, šventėse.
24. Mokinių pasiekimų vertinimo tvarka geografijos pamokose.
24.1. Mokiniai vertinami užbaigus temą, skyrių: rašomi kontroliniai darbai (duomenų interpretavimas, sudėtiniai klausimai, testai, geografinių uždavinių sprendimas, schemų analizavimas ir braižymas), atlikus kūrybinius darbus, apklausus raštu, už projektinę veiklą, dalyvavimą olimpiadose, konkursuose, konferencijose.
24.2. Vertinimo periodiškumas: mokiniai, kurie turi dvi savaitines pamokas gauna vidutiniškai 3/4 pažymius per trimestrą.
25. Mokinių pasiekimų vertinimas muzikos pamokose.
25.1. Vertinama muzikinė raiška. Ji apima mokinių dainavimo, grojimo, kūrybos ir pasirodymo gebėjimų, būtinų žinių ir supratimo, šioms veikloms būtinų nuostatų ugdymą.
25.2. Muzikos klausymasis, apibūdinimas ir vertinimas. Jis apima mokinių akustinės patirties ir muzikinio žodyno plėtrą remiantis įvairių kultūrų ir laikotarpių muzikos kūrinių pavyzdžiais; muzikos suvokimo ir meninių išgyvenimų, estetinių įspūdžių išreiškimo žodžiu, analitinių ir vertinimo gebėjimų ugdymą, muzikinių sąvokų žodyno įvaldymą;
25.3. Muzikos pažinimas socialinėje kultūrinėje aplinkoje. Jis apima įvairių muzikinių reiškinių, tradicijų, muzikos reikšmingumo visuomenės gyvenime tyrinėjimą ir asmeninės muzikinės patirties savistabą.
25.4. Mokiniai per trimestrą gauna vidutiniškai po 3 pažymius.
21.5. Vertinant atsižvelgiama į mokinio muzikinius gabumus ir gebėjimus, pastangas ir individualią pažangą.
26. Etikos ir tikybos mokinių pasiekimų vertinimo tvarka.
26.1. Etikos mokinių pasiekimai vertinami iš šių veiklos sričių: Saviugdos ir savisaugos. Aš–Asmuo: tai ugdymo(si) veikla, nukreipta į mokinio savistabą, saviugdą, tapatumo ir prasmės paieškas, sąžinės ugdymąsi ir sveiką gyvenseną; Dialoginio bendravimo. Aš–Tu: tai ugdomoji veikla, skatinanti mokinių tarpusavio dialogą ir dėmesį kitam, kitaip jaučiančiam ir mąstančiam, supratimą ir empatiją, diskusijas ir susitarimo paieškas; Socialinių santykių. Aš–Mes: tai mokymasis būti ir veikti kartu su įvairiais žmonėmis, žmonių grupėmis, mokymasis, pagrįstas konvencijomis, bendrais tikslais ir vertybėmis, savo vaidmens bendruomenėje ir demokratinėje visuomenėje supratimu; Santykio su pasauliu. Aš–Tai: veikla, skatinanti mokinius domėtis ir rūpintis mus supančiu pasauliu, gyvąja ir negyvąja gamta, mus supančiais daiktais ir reiškiniais, praeities ir dabarties kultūra, skatinanti ją vertinti, kūrybingai ir kritiškai apmąstyti, spręsti darnaus vystymosi problemas.
26.2. Tikybos mokinių pasiekimai vertinami iš šių veiklos sričių: Gyvenimo klausimų nagrinėjimas tikėjimo požiūriu. Skatinama svarstyti savo patirtį, kelti egzistencinius klausimus ir sieti juos su tikėjimu; Bendravimas ir sutarimas. Pabrėžiamos krikščioniškosios artimo meilės apraiškos santykiuose su žmonėmis, mokomasi ją realizuoti bendraujant, bendradarbiaujant, sprendžiant konfliktus ir problemas; Šventojo Rašto ir tikėjimo pažinimas. Pabrėžiamas tikėjimo žinių plėtimas ir gilinimas remiantis pagrindiniais tikėjimo šaltiniais: Šventuoju Raštu, Bažnyčios tradicija ir Magisteriumu; Atsiliepimas į Dievo ir Bažnyčios kvietimą. Skatinama gilintis į liturgijos ir šventimo esmę, apmąstyti jaunų žmonių santykį su Bažnyčia, savo vietą tikinčiųjų bendruomenėje;
Dvasinis augimas. Skatinama bendrystei su Dievu, maldos gyvenimui, pašaukimo paieškoms, kviečiama gilintis į savo vidaus pasaulį, ugdyti sąžinę.
26.2.1. Vertinamas sąmoningas sąvokų ir terminų apibūdinimas, tikėjimo tiesų, Šventojo Rašto ir Išganymo istorijos įvykių žinojimas, Bažnyčios struktūros, švenčių, tradicijų pažinimas, bendravimo ir bendradarbiavimo, mokymosi ir elgesio motyvacijos, analizės ir problemų sprendimo gebėjimai.
26.3. Kriterijai vertinant etikos ir tikybos mokymosi rezultatus vienodi: motyvacija, veiklos uždavinių supratimas, veiklos aktyvumas, įsivertinimas.
26.4. Pasiekimai neskirstomi lygiais. Mokiniai vertinami kaupiamuoju vertinimu, o trimestro ir mokslo metų pabaigoje įrašais „įskaityta" arba „neįskaityta".
27. Dalykų modulių mokinių pasiekimų vertinimo tvarka.
27.1. Mokinių, kurie mokosi dalykų modulių, pasiekimai vertinami įskaita.
28. Mokinių pasiekimų vertinimo tvarka matematikos ir informacinių technologijų pamokose.
28.1. Kontrolinis darbas skiriamas baigiant temą. Jis gali trukti 45–90 minučių. Apie kontrolinį darbą mokiniams pranešama iš anksto. Kontrolinio darbo užduotys sudaromos laikantis eiliškumo: nuo lengvesnių užduočių einama prie sunkesnių, kad kiekvienas moksleivis galėtų atlikti nors kelias paprastesnes užduotis.
28.2. Savarankiškas darbas gali trukti 15–45 minučių. Mokiniai gali naudotis mokytojo nurodytomis mokymo priemonėmis. Savarankiško darbo tikslas- sužinoti, kaip mokinys geba pritaikyti įgytas žinias individualiai atlikdamas praktines užduotis. Už vieną teisingai atliktą žingsnį skiriamas vienas taškas.
28.3. Apklausos raštu ar žodžiu tikslas – greitas klasės žinių patikrinimas. Užduotys konkrečios, trumpos, aiškios. Apklausos formos gali būti įvairios. Rašomi pliusai į lentelę, kur jie konvertuojami į pažymį.
28.4. Kaupiamąjį vertinimą sudaro mokinio veikla per pamokas ir namuose (namų ir savarankiški darbai, apklausa raštu, dalyvavimas projektinėje veikloje, dalyvavimas olimpiadoje, savarankiškai ar grupėje parengtos mokomosios medžiagos aiškinimas pamokoje). Šių įvertinamų vidurkis rašomas į žurnalą. Matematikos kaupiamojo vertinimo lentelė:

 Eil.nr.

 Pavardė, vardas

Mokinio veikla

                                   

1.

                                     

2.

                                     

 

28.5. Per trimestrą mokinys gauna 5/6 matematikos pažymius.
29. Mokinių pasiekimų vertinimo tvarka fizikos pamokose.
29.1. Mokiniai vertinami užbaigus temą, skyrių: rašomi kontroliniai darbai (testas, atviri klausimai, uždavinių sprendimas, grafikų braižymas); apklausa žodžiu, raštu; kūrybiniai darbai; už dalyvavimą olimpiadose.
29.2. Mokiniai, kurie turi vieną savaitinę pamoką vidutiniškai gauna 3–4 pažymius per trimestrą.
29.3. Mokiniai, kurie turi dvi savaitines pamokas vidutiniškai gauna 5–7 pažymius per trimestrą.
29.4. Kaupiamasis vertinimas taikomas už namų darbų atlikimą ir efektyvų dalyvavimą pamokose.
30. Mokinių pasiekimų vertinimo tvarka gamtos ir žmogaus bei biologijos pamokose.
30.1. Mokiniai vertinami užbaigus temą, skyrių: rašomi kontroliniai darbai (testas, atviri klausimai, schemų analizavimas, braižymas ir sudarymas); apklausa raštu, žodžiu; kūrybiniai darbai; už pratybų sąsiuvinių užduotis.
30.2. Vertinimo periodiškumas: mokiniai, kurie turi vieną savaitinę pamoką vidutiniškai gauna 3/4 pažymius per trimestrą; mokiniai, kurie turi dvi savaitines pamokas vidutiniškai gauna 4/5 pažymius per trimestrą.
31. Mokinių pasiekimų vertinimo tvarka dailės pamokose.
31.1. Dailės pamokose mokiniai vertinami už kūrybinius darbus, dailės testus, už darbą pamokų metu, paskatinami už dalyvavimą įvairiuose konkursuose, parodose, olimpiadose.
31.2. Per trimestrą mokinys gauna ne mažiau kaip tris pažymius.
32. Mokinių pasiekimų vertinimo tvarka technologijų pamokose.
32. 1. Mokiniai vertinami užbaigus temą, skyrių: rašomi testai; įvairios dėlionės žinių įtvirtinimui; praktinės užduotys.
32.2. Kaupiamasis vertinimas taikomas už aktyvią veiklą pamokų metu, už papildomus darbus, už pasiruošimą pamokai, už dalyvavimą olimpiadoje.
32.3. Vertinimo periodiškumas: mokiniai, kurie turi vieną savaitinę pamoką vidutiniškai gauna 3/4 pažymius per trimestrą; mokiniai, kurie turi dvi savaitines pamokas vidutiniškai gauna 4/5 pažymius per trimestrą.
33. Mokinių pasiekimų vertinimo tvarka kūno kultūros pamokose.
33.1. Kūno kultūros mokinių pasiekimai pažymiais nevertinami: įrašoma „įskaityta" arba „neįskaityta". Įrašas „atleista" įrašomas, jeigu mokinys atleistas pagal gydytojo rekomendaciją ir mokyklos direktoriaus įsakymą.
33.2. Mokiniai vertinami: už atskiras sporto šakas, atsižvelgiant į fizinį išsivystymą, fizinį pajėgumą; už dalyvavimą rajoninėse varžybose.
33.3. kaupiamasis vertinimas taikomas už aktyvų savarankišką darbą pamokoje, už pasiruošimą kūno kultūros pamokai.
34. Mokinių pasiekimų vertinimo tvarka chemijos pamokose.
34.1. Nuolatos taikomi neformalus ir diagnostinis vertinimai. Kiekviena pamoka, taip pat naudojamas vertinimas žodžiu (pagyrimai, paskatinimai ir kt.) Žodžiu vertinamas aktyvus dalyvavimas pamokos metu; originalių idėjų, klausimų iškėlimas; kruopštus užduoties atlikimas.
34.2. Kontroliniai darbai raštu. Tikrinamos žinios, mokėjimai bei įgūdžiai, įgyti besimokant tam tikrą skyrių, ir jų taikymas.
34.3. Savarankiški darbai bei apklausos raštu, testai. Vertinama kiek mokinys įgijo žinių per 1–3 pamokas, gebėjimas jas pritaikyti. Apklausa trunka iki 20 min. Tikrinamos esminės sąvokos, dėsniai, taisyklės ir apibrėžimai, gebėjimas sieti jas į bendrą visumą.
34.4. Laboratoriniai darbai. Jų vertinimo kriterijai – darbo atlikimo stebėjimas, gautų rezultatų apdorojimas, tinkamas gautų rezultatų pateikimas, išvadų formulavimas.
34.5. Projektiniai darbai. Jų vertinimo kriterijai – aktyvumas ruošiant projektą, renkant informaciją, ieškant problemų sprendimų, darbo nuoseklumas ir išbaigtumas, darbo apipavidalinimas, pristatymas ir gynimas.
34.6. Atsakinėjimas žodžiu. Vertinamas mokinio atsakymų į pateiktus klausimus teisingumas, gebėjimas pateikti reikiamas žinias tiksliai ir nuosekliai.

VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

35. Mokinys, per trimestrą praleidęs 50 proc. dalyko pamokų be pateisinamos priežasties, neatestuojamas. Mokinys, per trimestrą praleidęs 50 proc. pamokų dėl ligos ar kitų dokumentais patvirtintų svarbių priežasčių, turi teisę atsiskaityti už praleistas temas.
36. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo ugdymo procese tvarka gali būti keičiama, atsižvelgiant į ugdymo proceso pokyčius ir pakeistus jį reglamentuojančius dokumentus.
37. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarka gali būti tobulinama.
38. Aprašo įgyvendinimo priežiūrą vykdo direktoriaus pavaduotojai ug

Aptarta
GT posėdyje
2015 rugsėjo 04d GT-3

Joomla templates by Joomlashine